Radisson Sas 5*

Europos š ventė s 2008 m

Suomija, Vokietija, Olandija automobiliu

Taigi, pagaliau atė jo ilgai lauktas momentas, kai vis dė lto iš siruoš ė me į kitas atostogas automobiliu, kurioms š į kartą ruoš ė mė s gana rimtai, atsiž velgdami į visas praė jusių metų kelion&... →#279; s į Skandinavijos š alis klaidas. Š į reportaž ą ruoš iau jau baigiamajame kelionė s etape, todė l galiu pasiilgti kai kurių smulkmenų ir smulkmenų , bet bendra esmė , tikiuosi, bus aiš ki ir jū s, skaitantys tai, galė site suž inoti ką nors naudingo ir sau. . Taip pat atkreipiu dė mesį , kad visi pasisakymai už ką nors, arba atvirkš č iai, neigiama nuomonė apie tai, ką mač iau ar patyriau kelionė s metu, yra asmeninė kelionė s dalyvių nuomonė – aš ir mano š eima. Nebandome patarti ar nuo nieko atkalbė ti, tiesiog pasakojame ką matė me ir apmą stome š ia tema. Pradė kime...
Marš rutas: Jo kū rimas buvo spontaniš kas ir iš pradž ių apė mė Prancū ziją ir Didž ią ją Britaniją , tač iau bū dami realistai supratome, kad tokios ilgos kelionė s neleis iki galo į vertinti ir iš tirti visų marš rute esanč ių miestų grož io. Be to, tiek vairuotojui, tiek keleiviams vis dar fiziš kai sunku į veikti 1000 kilometrų atstumą per dieną , net ir graž iais Europos keliais. Dė l to marš rutas buvo sumaž intas iki:

Lipeckas – Tverė – Vyborgas – Helsinkis – Hamburgas – Amsterdamas – Liuksemburgas – Š tutgartas – Rostokas – Nurmesas – Tverė – Lipeckas

Virš uje yra visi miestai, per kuriuos pravaž iavome ir kur sustojome, kai kuriuose tiesiog kaip „tranzito taš kai“, kituose važ iavome su konkreč iu tikslu ką nors pamatyti, bet apie tai vė liau. Deja, net ir toks supaprastintas marš rutas už truko tris savaites, kad jį kuo daugiau į veiktų.
Iš ė jome iš namų.2008 0.01 ir planuojame atvykti liepos 20 d. (raš au bū simuoju laiku, nes š iuo metu vis dar esame namelyje ant ež ero netoli NURMES miestelio ir č ia ž vejojame). Likusią marš ruto dalį , kaip ir bendrus kelionė s į spū dž ius, paraš ysiu namuose. Už sisakė me visus vieš buč ius pakeliui (iš skyrus Š tutgartą ), taip pat kotedž ą ir kajutę keltuose ir sumokė jome iš Lipecko, kaž ką per einamą ją są skaitą už sienio valiuta CJSC RAIFEIzen BANK filiale, kaž ką su VISA VTB kredito kortelė , vė lgi valiuta. Atkreipiu dė mesį į tai, kad tik tokia kreditinė kortelė mū sų niekada nenuvylė jokioje kelionė je ir negaliu sau leisti paraš yti „Imk bet kokią kreditinę kortelę ir pirmyn, grynų jų neimk, mokė k visur“ Raš au tik apie ką Tikrai ž inau, todė l galiu drą siai teigti, kad VTB valiuta VISA GOLD už Europos Są jungos ribų priimama visur be iš imties.
Bet kalbant apie tokias korteles kaip VISA ELECTRON, tai daugelyje vieš buč ių ir net kai kuriose degalinė se buvo iš kabos, informuojanč ios, kad tokio tipo kortelė s č ia nepriimamos. Deja, aš než inau to priež asties, todė l tiesiog priimsime tai kaip faktą . Bet mes nukrypstame nuo esmė s, tad tę skime.

Transporto priemonė : Š is automobilis yra AUDI Q7 3.0 TDI V6 (233 AG) labai didelis ir erdvus, turintis gana talpią bagaž inę (tai svarbu tokioms ilgoms kelionė ms) ir ekonomiš ku dyzeliniu varikliu. Vė lgi, aktualu atsiž velgiant į vidutinę dyzelinio kuro kainą Europoje 1.4 euro už litrą ir benzino AI 9.1. 7 eurai už litrą ir maž esnė s dyzelino są naudos lyginant su panaš iu benzininiu varikliu. Iš principo yra tam tikras sutaupymas, net jei ne pasaulinis, bet bent jau nereikia daž nai sustoti degalinė se, nepaisant to, kad jos yra nuostabios Europoje. Automobilis naujas, pagamintas 2007 m. , kelionė s metu rida 1000 km.
, kas ir vė l buvo apgalvota, nes pernai trejų metų senumo Volkswagen Touareg su septyniasdeš imt tū kstantine rida kelionė s pabaigoje iš gė rė daug kraujo. Vienintelis automobilio, kurį pasirinkome kelionei, trū kumas – tik jo matmenys. Faktas yra tas, kad Europoje beveik visos automobilių stovė jimo aikš telė s yra pož eminė s ir skirtos geriausiu atveju jei ne motociklui, tai daugiausiai Smart, o tokiame tvarte spurdė ti malonumo. Beje, prieš kelionę norė jau į sigyti stogo bagaž inę , kurioje bū tų galima paslė pti ž vejybos reikmenis ir kitą bagaž ą , kurio prireiks paskutiniam kelionė s etapui. Pirkti sustabdė tik tai, kad kelto bilietuose mokė jome už automobilio pakrovimą iki dviejų metrų aukš č io, o Q7 su spintos bagaž ine traukia 2.24 m (tikrinta pas prekiautoją ) ir tam, kad neį trauktų . Ieš kodami bū do susimokė ti už papildomą aukš tį vietoje ir taip paš alinti galimybę vė luoti į keltą , š ios idė jos buvo atsisakyta.
Ir kaip paaiš kė jo, tai buvo labai patogu, nes didž iausias pož eminė s stovė jimo aikš telė s aukš tis, su kuriuo susidū riau, buvo 2.1 m. O ten buvo 1.9 m. Kur net padorus mikroautobusas netilptų . Tad keliaudami automobiliu į Europą turė kite galvoje, kad jei turite daug daiktų ir norite juos susikrauti į bagaž inę , jū sų automobilis su juo turi bū ti ne aukš tesnis nei 1.9 metro, antraip bus problemų pasistatyti automobilį . tai naktį prie vieš buč io.

Papildoma komplektacija: Deja, mū sų automobilyje nebuvo į prastos navigacijos sistemos, ž inoma, Rusijoje tai dar nė ra taip aktualu, bet Europoje jos prireiktų . Todė l iš eitis buvo rasta į sigijus GARMIN NUVI 610 autonavigatorių ir SD kortelę su visa Europos aprė ptimi.
Prietaisas buvo iš bandytas jo gimtojo Lipecko keliuose ir marš ruto pradž ioje Rusijos europinė je dalyje, į skaitant Tverė s sritį , kur jis negailestingai sių sdavo jį než inomais marš rutais, už kuriuos greitai gavo slapyvardį „Goblinas“. , kuri, beje, jam tvirtai prilipo. Ž velgiant į ateitį , pasakysiu, kad Europos Są jungos teritorijoje už.1000 rublių pirktas į renginys likus dviem dienoms iki kelionė s buvo visiš kai reabilituotas ir dabar sunku į sivaizduoti, ką be jo darytume. Į nirtingai ieš koti vieš buč ių miestų ž emė lapiuose ir pasirinkti teisingą kryptį plač iais Europos keliais, o paskui samdyti taksistus, kurie už kuklų atlygį pernai mus „palydė jo“ iki vieš buč io, jokio malonumo neatneš ė . Taigi vė lgi galiu autoritetingai teigti, kad tokioje kelionė je navigatorius yra nepamainomas dalykas, svarbiausia iš anksto iš mokti juo naudotis ir atsisių sti gerą ž emė lapį , tai labai svarbu, tau nereikia tausoti pinigai ž emė lapiuose.
Na, iš esmė s, ir visa tai, ką norė jau papasakoti apie pasiruoš imą , dabar jau kelyje!

Rusija: Š į kartą savo istoriją pasakosiu ne dienomis, kaip apraš iau Naujų jų metų š ventes Norvegijoje, o pagal š alis, nes dabar dienų daug daugiau ir kai kurių apraš ymas bū tų redukuotas į banalią frazę : „ Nuvaž iavome 650 km. Iki Š tutgarto kelis kartus prisipylė me kuro, stovė jome kamš tyje už.40 km. iš miesto dvi su puse valandos, į sikū rė vieš butyje. Man atrodo neį domu skaityti tokią istoriją , todė l trumpai (o kaž kur ir plač iau) apraš ysiu tiksliai š alis ir atitinkamai miestus, kuriuos aplankė me/pravaž iavome.
Taigi Rusija...tikriausiai nė ra prasmė s spalvomis apibū dinti marš rutą Lipeckas - Maskva - Tverė - Sankt Peterburgas - Vyborgas, daugelis pravaž iavo jį ne vieną kartą , vienokiu ar kitokiu laipsniu, galiu tik pasakyti, kad keliai m. š alies centras, nors kiekvienais metais jie gerė ja, bet vis tiek negali tinkamai praleisti jais judanč io transporto kiekio, ypač ruož e Maskva-Peteras, ypač nuostabiame Novgorodo regione, jei jo vadovavimas nė ra gerai. Kontrastą pajunti iš karto, vos patekus iš Tverskos į Novgorodo sritį kelias iš esmė s baigiasi ir į Leningrado sritį , aplenkiant patį Velikij Novgorodą , yra priekinė s linijos „pusiau gruntinis kelias“, jei ne. t proto, aš negaliu to pavadinti kitaip.

Atstumą nuo Sankt Peterburgo iki Lipecko nesustodamas nakvoti į veikiau tik vieną kartą , prieš porą metų ir už trukau vienuolika valandų , dė l to paskutinius 150 km.
Namo važ iavau autopilotu, todė l daugiau taip neeksperimentuojame, o sustojame vidury kelio š lovingame Tverė s mieste prie vieš buč io „Tver Park“, kuris labai patogiai į sikū rę s už poros kilometrų nuo Sankt Peterburgo plento Volgos krantus. Vieta rami, š vari, su pusryč iais ir draugiš ku (daugiausia) personalu. Labai rekomenduoju pasilikti.

Antrą naktį praleidome Vyborge, kuris iš principo vė liau buvo pripaž intas klaidingu sprendimu, nes už tektų laiko kirsti sieną ir į sikurti nakvynei jau Helsinkyje, tai sutaupytume dieną , nors ir darome. nesigailiu, nes man asmeniš kai patiko Vyborgas , nors ir provincija, bet jau beveik Europa ir vė l labai draugiš ki ž monė s, baltos naktys (fenomenalus reiš kinys mums, vidurinė s zonos gyventojams) ir neį tikė tinas uodų skaič ius vieš butyje ! ! !
Neleido mums miegoti, vadovybei padė jau "dviką ", kuri kambarį už baigia nemaž a "plazma" ir tuo pač iu pamirš ta tokius paprastus dalykus kaip tinklelis nuo uodų ant lango. Beje, vieš butis vadinasi „Vikingas“, esantis netoli gelež inkelio stoties, deja toli nuo senamiesč io, kurio nespė jome apž iū rė ti, manau, apsilankymas istoriniame centre pridė tų daug palankių į spū dž ių iš š is nuostabus miestas prie Europos Są jungos sienos.

Suomija (pirmas apsilankymas, tranzitas): Pastebė jau tendenciją – kiekvienais metais mū sų bendrapilieč ių , norinč ių automobiliu iš vykti iš Tė vynė s, kad susipaž intų su vakarietiš ka kultū ra, vis daugė ja, tad jei pernai pasienį atvyko val. Torfjanovkos perė joje 7.00 ryto buvome pirmoje muitinė s / pasienio kontrolė s ž monių grupė je, tada š į kartą atvykome 7 val.
20 dieną radome gana didelę eilę , kurioje stovė jome dvi valandas (iš patyrusių peterburgieč ių girdė jome, kad savaitgaliais galima stovė ti š eš ias valandas, o gal ir daugiau). Bet nei pasienieč iai, nei muitininkai š į kartą negatyvo nesukė lė , dirbo, nors ir ne greitai, bet gana darniai ir buvo mandagū s (nuoš irdž iai nustebę ). Neį sileisdavo jokių „vikrų “ su kilniais „plutais“, kurie praskrieja pro eilę tiesiai po už tvara, vos nenumuš dami dvejojanč ių „paprastų mirtingų jų “.
Ž velgdamas į ateitį , pastebė siu, kad tokiu bū du skraidantis BMW X5 su pora „naujų pasenusio tipo rusų “ mane saugiai aplenkė (nepaisant to, kad muitinę perė jome po pusvalandž io) tuo metu, kai apie deš imt kilometrų nuo sienos, jau Suomijoje suomių teisė saugininkai jiems suraš ė protokolą , plutos š iuo atveju, matyt, neveikė , o „brolis“ liū dnu veidu sė dė jo galinė je „Opel“ patrulio sė dynė je, laukia nuosprendž io.

Vieš butis Helsinkyje (Radisson SAS Seaside Hotel, Ruoholahdenranta 3, FI-00180 Helsinkis, Suomija, +358 (0.20 123.707, www. radissosas. com) buvo pasirinktas taip, kad bū tų lengva pasiekti uosto terminalą . sudė tingumas, nes Helsinkyje keli terminalai ir FINNLINES keltai (bū tent š ios į monė s keltas buvo už sakytas mū sų ) iš plaukia iš terminalo, esanč io toli nuo š io vieš buč io, tač iau jei keliaujate TALLINK ar SILJA LINE keltais, tuomet esate kaip tik Pajū rio vieš butyje - uostas yra už dviejų minuč ių kelio pė sč iomis.
Kadangi tą kart Helsinkis mums buvo tik tranzitinis taš kas, tai į miesto į ž ymybes než iū rė jome, laiko neuž teko, bet galiu rekomenduoti nuostabų ž uvies restoraną , esantį tiesiog ant kranto š alia uosto prieš ais minė tą vieš butį.
Restoranas vadinasi MERI MAKASIINI (Hietalahdenranta 14.00180, Helsinkis, +358 (0.09-607-299 www. merimakasiini. fi) š i į staiga tikrai nusipelno dė mesio, nes jos meniu gausu gardž ių ž uvies patiekalų . Vakare sunku susirask laisvą staliuką , vietiniai turi ir restoraną Kainos nesikandž ioja (pagal suomiš kus standartus, ž inoma. ) Net aš , nebū dama didelė ž uvies mė gė ja, ten pietaudavau su malonumu.

Kitą dieną greitai su Goblino pagalba radę mums reikalingą terminalą , netyč ia atsidū rė me Helsinkio zoologijos sode, esanč iame netoli nuo miesto esanč ioje saloje.
Tai, kad didž ioji dalis denio skirta krovinių skyriui, netgi suvaidino keltui į rankas, kadangi jame maž ai keleivių , jei mano atmintis netiki 500 ž monių , laivas iš to iš ė jo...Než inau..."klubas" ar kaž kas, taip sakant. Tiesiog per dieną , kai plaukė me, prisiminė me beveik visus keleivius, atviras denis su stalais ir peleninė mis leido praktiš kai nebū ti salone, o puikus oras ir beveik visiš ka ramybė jū roje pridė jo komforto ir š ilumos. į mū sų , galima sakyti, nedidelį kruizą .
Taip pat atkreipiu dė mesį , kad į bilieto kainą taip pat buvo į skaič iuotas maitinimas tris kartus per dieną , o bū tent š iam patiekalui iš mū sų niekas niekada nepraš ė kuponų , o kas yra malonu, kiekvienam keleiviui restorane buvo paskirta vieta prie staliuko, o tai paš alino problemą . į nirtingų laisvo stalo paieš kų , kai rankose pilnos lė kš tė s maisto, o aplinkui zuja tie patys „nevykė liai“, kurie vė luoja į puotos pradž ią . Gyvenimas laive paprastas kaip animaciniame filme apie Thumbeliną – „pavalgai, dabar gali miegoti...miegok, dabar gali valgyti“. Rekomenduojamas pasyvaus poilsio mė gė jams.

Vokietija (pirmas apsilankymas, tranzitas): Vienintelis aiš kiai pastebė tas FINNLINES kelto nepatogumas, ko gero, yra vė lyvas (21 val. vietos laiku) atvykimas į Travemiundė s uostą , esantį netoli Hamburgo. Š iuo atž vilgiu fiziš kai neį veikė me atstumo iki Amsterdamo ir net Lipecke nusprendė me už sisakyti vieš butį Hamburge.
Labai apgailestauju, kad neturė jome laiko apž iū rė ti paties miesto, todė l į vertinau jo grož į nuo 25-ojo Radisson SAS Hotel Hamburg aukš to aukš č io (Marseiller Strasse 2, D-20355 Hamburgas, Vokietija).
Visa Vokietija tikrai smogė . Visų pirma, iš vystyta pakelė s infrastruktū ra. Nejuokaujama, nemokami tualetai greitkeliuose yra ne didesniu kaip 10 - 15 km atstumu. vienas nuo kito. O vokieč iai nuolat taiso kelius, pleč ia juos ir gerina aprė ptį . Buvome nustebinti, kaip atkakliai vietiniai darbininkai „š lifuoja“ jau idealius Vokietijos greitkelius. Tuo pač iu nesudaroma kliū č ių eismui, visi apvaž iavimai daromi teisingai, visur paž enklintas laikinas ž enklinimas, į spė jamieji ž enklai. Š viesti. Bet vokieč iai, kaip man asmeniš kai atrodė , vairuoja gana agresyviai tiek miestuose, tiek už gyvenvieč ių ribų . Persirikiuoti prieš ais lenkianč io automobilio nosį arba apsisukti per tramvajaus bė gius, tai yra dalykų tvarka.
Porą kartų mač iau, kaip vietiniai dė l to vos nesusiduria, nors jų keliai visada iš siskirdavo ir mes turime atiduoti duoklę be nė vieno nepasitenkinimo iš „suž eistosios“ pusė s. Kultū ra aukš č iausiame lygyje, bravo. Vienintelis dalykas, kurio aš iki galo nesupratau, yra greič io apribojimai. Ten, kur jie buvo paž ymė ti ž enklais, viskas paprasta, srautas beveik visada sulė tė jo iki nustatyto greič io ir taip važ iavome, bet po ž enklo „Visų apribojimų zonos pabaiga“ miestieč iai didž ią ja dalimi pradeda skę sti“ už visus pinigus“, nors girdė jau, kad Vokietijoje neribotas greitkelių greitis, regis, buvo atš auktas. Neatrodo. Arba, pagal seną atmintį , vokieč iai ir toliau skrenda virš jų . Sau pasirinkau paprastą ir suprantamą taktiką judė ti vidutiniu debitu, kuris leido greitai ir nerizikuojant bū ti nubaustas į spū dinga suma eurais į paskirties vietas.
O jei Suomijoje kelių policijos visai nesimato, tai Vokietijoje jos daugiau nei pakankamai ir, matyt, teisė saugininkai situaciją keliuose stebi labai labai akylai.

Olandija: Kaip ir kitur ES, norint patekti iš Vokietijos į Nyderlandus, tereikia tai daryti. Ž inoma, nė ra jokių apribojimų ir visa siena sumaž inta iki didelė s Jungtinė s Europos herbo su už raš u „Sveiki atvykę į Nyderlandus“. Visiems beprotiš kai patiko š alis, iš buvome tris dienas ir patyrė me daug į spū dž ių . Ž velgiant į ateitį , pasakysiu, kad norint suprasti Olandiją ir pajusti jos dvasią , aplankyti Amsterdamą neuž tenka. Sostinė stulbinamai skiriasi nuo kitų , tokia rami ir graž i, permirkusi š viež ios ž olė s ir olandiš ko sū rio kvapais. Nepaisant to, miestas yra graž us ir visais į manomais bū dais nusipelno aplankyti.
Tiesa, jei jū sų paž intis su Amsterdamu apsiriboja „Raudonų jų ž ibintų kvartalu“ ir artimiausia „kavine“, tuomet galite drą siai manyti, kad nei Olandijos, nei Amsterdamo nesate matę . Nes Amsterdamas yra bent jau Dam aikš tė , ant kurios stovi Karališ kieji rū mai ir labai geras Madame Tussauds muziejus, kuris nors ir nė ra didelis, bet palieka malonų į spū dį , ypač „Karibų piratų “ stiliumi padarytas pasirodymas su profesionalių aktorių dalyvavimas. Einate audros už klupto burlaivio triumu ir vaš kinė pirato figū rė lė su grandine, kuri tarsi tyliai stovi kampe, staiga, barš kuodama grandine, atbė ga į jus skleisdama neartikuliuotus garsus. Į spū dingas. Na, mū sų buvo nemaž ai, ir niekas, iš skyrus porą merginų , ypatingai neiš sigando, nors ž monė ms bū dingas savisaugos instinktas vis tiek verč ia saugotis toliau.
Asmeniš kai tokiame spektaklyje dalyvavau pirmą kartą ir tai mane tikrai palietė iki š irdies gelmių . Puiku olandas, kad sugalvojo kaž ką panaš aus. Tiesa, muziejaus kaina nepigi, 18 eurų ž mogui. Pač ios vaš kinė s figū ros yra sumaž intos daugiausia iki Holivudo į ž ymybių ir daugybė s už sienio scenos atstovų . Taip pat yra Leninas, Gorbač iovas ir Č erč ilis. Ar verta mokė ti tokius pinigus už apsilankymą tokioje į staigoje, kiekvienas sprendž ia pats, bet aš rekomenduoč iau apsilankyti muziejuje. Taip pat Amsterdame yra Vincento van Gogho muziejus, kurį taip pat rekomenduoju aplankyti visiems, ne tik meno mylė tojams. Pirma, pastato architektū ra pribloš kia vaizduotę savo absurdiš kumu (į ė jimo ieš kojome deš imt minuč ių ), antra – surinkti tikrai puikū s menininko darbai, kuriais labai didž iuojasi jo tautieč iai. Juk muziejuje yra gera už kandinė ir ten galima elementariai pavalgyti.
Taip, ir atsineš kite suvenyrų , pavyzdž iui, garsių van Gogho paveikslų reprodukcijų ar tiesiog atviruką su jo autoportretu. Kainos demokratinė s, tiek už į ė jimą (10 eurų ), tiek suvenyrų . Vis dar verta pasivaikš č ioti raudonų jų ž ibintų kvartalu, jo unikalus skonis č ia tikrai jauč iamas. Asmeniš kai man atrodė , kad š is miesto į ž ymybė jau seniai nebeatliko savo tiesioginė s perdė to vieš namio funkcijos, o tapo tiesiog kaž kuo tokiu ypatingu, be kurio nebū tų Amsterdamo (kaip ir jei ten bū tų už drausta rū kyti marihuaną ) . Tai daugiau turistų traukos objektas, taip, merginos sė di languose ir mė to niū rius ž vilgsnius į pro š alį einanč ius turistus, bet nemač iau nei vieno, kuris ten eitų , nemač iau nei vieno „už siė musio“ langą , iš kurio padariau iš vadą , kad grynai turistinė funkcija Raudonų jų ž ibintų kvartalai. O merginos tikrai graž ios. Tikriausiai rusai ar ukrainieč iai.
Miesto architektū ra labai panaš i į Sankt Peterburgą (tai nenuostabu dė l gerai ž inomų priež asč ių ), tač iau vis tiek skiriasi nuo miesto prie Nevos. Dvirač ių skaič ius vienam gyventojui virš ija visas paprastas rusų idė jas. Iš esmė s tai nenuostabu, nes judė jimas miesto centre, kur važ iuojamosios dalies plotis retai bū na didesnis nei du su puse metro, bet kuriame automobilyje yra labai problemiš kas. Ten tikrai visur važ inė jau, net į raudonų jų ž ibintų kvartalą automobiliu į važ iavau, netyč ia. Iš restoranų galiu paminė ti argentinietiš ką LA PAMPA (Paleisstraat 21 Nwe. Zijds Voorburgwal 151.1012 RB Amsterdam, tel. 620.153), kur iš bandž iau geriausią visos kelionė s jautieną , juk argentinieč iai iš tikrų jų ją geriausiai gamina pasaulis. Į staiga susidarė labai groovy į spū dį , č ia skamba gyva Lotynų Amerikos muzika, pagal ją š oka ir dainuoja visas personalas. Pilna karnavalo ar siestos atmosfera. Vadink tai kaip nori.
Apsilankymas tokiose į staigose suteikia teigiamos energijos už taisą ilgam, labai rekomenduoju. Ir paragaukite vietinio vyno, jis tikras argentinietiš kas ir labai malonus. Taip, aš visiš kai pamirš au apie gė lių turgų Amsterdame, nes visi ž ino, kad Olandija taip pat yra tulpių š alis, todė l miesto centre esanč iame turguje galite nusipirkti daugybę tų pač ių tulpių ir į vairių jų . bet kokios formos, nuo sė klų ir svogū nė lių iki medinio „manekeno“ », jei norite. Taip pat yra neį tikė tinas š viež ių gė lių pasirinkimas. Galite visą dieną vaikš č ioti po gė lių turgų ir ten iš leisti, jei norite, penkis š imtus eurų ir daug daugiau. Visą lagaminą prigrū dome į vairiausių spalvų lempuč ių . Č ia, beje, yra dar vienas kelionė s automobiliu privalumas, kitaip nei lė ktuve, į maš iną galima susimesti daugybę daiktų , į skaitant suvenyrus, nesivargindamas, kaip su visu š itu „gė riu“ pravaž iuoti per oro uostą ir tada. į taksi.
Vieš butis taip pat nenuvylė , tai buvo puikus vieš butis, į sikū rę s pač iame miesto centre, sename dvare: Radisson SAS Hotel Amsterdam (Rusland, 17, NL-1012 CK Fmsterdam, Nyderlandai). Vieš buč io vieta beveik tobula, galbū t Dam aikš tė je prabangiau į sikū rę s NH Hotel Krasnopolsky, bet į tariu, kad kainos už kambarį jame kosminė s.
Bet Olandija, kaip sakiau, yra ne tik Amsterdamas su savo kavinė mis, bet ir didelė , graž i ir labai ž emdirbiš ka š alis. Visi ž uvies mė gė jai tikrai turė tų apsilankyti VOLENDAM kaimelyje, esanč iame 20 kilometrų nuo Amsterdamo. Ten atkuriama ž vejų kaimelio atmosfera, centre gausu ž uvies restoranų , o savaitgaliais – didelis ž uvies turgus. Taip pat parduodama beprotiš kai skani sū dyta silkė , kurios niekur kitur nepabandysi.
Apie š io kaimelio egzistavimą suž inojome jau bū dami Olandijoje, tad mū sų marš rutas neleido ten iš bū ti ilgiau nei porą valandų , tač iau visiems, planuojantiems kelionę iš anksto, rekomenduoč iau ten likti nakč iai, nepasigailė site, bent jau ilgai valgykite daug silkė s ir rū kyto ungurio (jis irgi vienas geriausių Europoje). Penki kilometrai nuo Volendamo yra sū rininkų kaimas MARKEN. Neturė jome laiko jo aplankyti, nes mū sų kelias buvo Liuksemburge, tač iau jei turite galimybę , padarykite tai už mus, manau, nenusivilsite.

Per Belgiją ir Liuksemburgą : Prie š ių š alių ilgai neuž sibū siu, nes jos buvo pravaž iuotos tranzitu, todė l į ž ymybių iš vis nepamatė me.
Liuksemburgas tikrai padarė dvejopą į spū dį , viena vertus, š alis labai turtinga, tai matosi ir senamiesč io centre projektuojant namus, ir siauromis miesto gatvelė mis skraidanč ius automobilius bei laimingus gyventojų veidus. Kita vertus, aukš ti gelž betonio „kubai“ verslo centre, kuris, matyt, priklauso dideliems bankams, nelabai dera prie tvarkingų vilų ir iš puoselė tų priemiesč ių kotedž ų . Belgijoje man, kaip bebū tų keista, patiko keliai, nors atrodytų , kad visur Europoje jie idealū s, o po vokiš kų autobanų nieko negali nustebinti, bet Belgijos keliai turi labai į domų kraš tovaizdį su nuolatiniu aukš č ių skirtumu. Jomis važ inė tis vienas malonumas, ypač kai už kopus į kitą kalvą atsiveria nuostabus vaizdas ž emyn į kokį ramų slė nį.
Manau, kad į Liuksemburgą reikia važ iuoti atskirai, yra ką pamatyti, reikia porą dienų praleisti mieste, tad greič iausiai kitos kelionė s į Europą metu suplanuosime dar vieną apsilankymą š ioje valstijoje.

Vokietija: Š is mū sų kelionė s etapas buvo asmeninė už gaida ir, kaip ir tikė jausi, pasirodė ryš kiausias visos kelionė s į spū dis. Tikriausiai daugelis neį vertins mano už sidegimo ir vargu ar kartos tokį marš rutą , bet aš labai norė jau aplankyti Mercedes-Benz muziejų Š tutgarte ir jį aplankiau. Ir aš tuo labai didž iuojuosi, nes tai nuostabi vieta. Bet pirmiausia pirmiausia.
Nakvojome Liuksemburge ir, vadovaudamiesi kompetentingais š turmano patarimais, pajudė jome link sienos su Vokietija, kuri mū sų laukė kiek pablogė jus orams.
Norė č iau pastebė ti, kad oras iš esmė s nelepino kelionė s metu, ž inoma, š alta nebuvo, bet Amsterdame lijo gana daž nai ir labai stipriai, kas leido vietiniams arabams parduoti neį tikė tinai daug pigių prekių . skė č iai kioskuose, kurių du pirko ir pas mus, Vokietijoje, irgi vietomis lijo ir apskritai temperatū ra retai pakildavo aukš č iau 20 laipsnių š ilumos. Beje, pakeliui į Š tutgartą patekome į vienintelį kelyje esantį kamš tį , kuriame stovė jome beveik dvi su puse valandos, o eismo praneš imų tarnyba kas minutę linksmai praneš inė jo apie padė tį š alia esanč iuose greitkeliuose. o ypač mū sų greitkelyje, bet kadangi niekas iš mū sų nemokame vokieč ių kalbos, iš esmė s galė jome iš skirti tik frazių fragmentus, kuriuos spė jome, kad praė jimas bus atidarytas iki 14 val. Lygiai 14.00 ir nė minutė s vė liau prasidė jo srautas.
Tokį punktualumą teko matyti pirmą kartą gyvenime. Spū sties priež astis – labai rimta avarija, kurioje dalyvavo maž iausiai trys sunkvež imiai ir pora lengvų jų automobilių . Sunku buvo nusprę sti, ar ji apsigyveno be aukų , ar ne, nors, kaip ir kitur Europoje, į į vykio vietą suguž ė jo keli greitosios pagalbos automobiliai, ugniagesiai ir begalė policijos ir gelbė tojų maš inų . Kliū tis buvo tinkamai aptverta ir eismui leista judė ti trimis iš keturių greitkelio juostų.
Kol buvome kamš tyje, man asmeniš kai didž iausia problema buvo galimybė pavė luoti į Mercedes-Benz muziejų , nes neturė jome tikslaus jo darbo laiko, než inojome ir jo vietos. Vė l teko pasikliauti GARMIN, į kurį į vedž iau trokš tamą adresą : Mercedesstrasse, 100. Dė l to į renginys vė l buvo virš uje ir 16.00 jau grož ė jomė s fenomenalia pagrindinio mano gyvenimo automobilių muziejaus architektū ra.
Iš samiai apraš inė ti muziejų turbū t nė ra prasmė s, nes net labiausiai patyrę s raš ytojas, kuriam savę s nelaikau, nesugebė s ž odž iais iš reikš ti visko, ką turė jome ten pamatyti. Galiu pasakyti tik tiek, kad 8 eurų į ė jimo bilieto kaina nuoš irdž iai nustebino savo kuklumu. Alergijos nesukė lė ir suvenyrų kainos, kurių buvo gausiai eksponuojama pirmame muziejaus aukš te. Tiesa, suvenyrų kokybę dar reikia stebė ti, pavyzdž iui, jau du kartus pirktą sieninį laikrodį su prekė s ž enklo simbolika iš rū š iavau, jie kategoriš kai nelaiko rodyklė s, bet sportinis krepš ys pasirodė esą s. tiesiog nuostabus, kaip didelis keraminis puodelis. Visų pirma pagirti ir automobilių modelių kokybė , kurių neį tikė tinai daug pristatoma skirtingomis mastelė mis. Rojus vaikams vienu ž odž iu.
Apskritai Š tutgartas, nepaisant to, kad miestas tū kstanč iu procentų pramoninis, padarė labai palankų į spū dį . Ekologija ten akivaizdž iai puiki, kitaip nei mū sų gimtajame Lipecke su metalurgijos produkcija. Tuo pač iu metu Š tutgartas aiš kiai nė ra turizmo centras, iš skyrus gamyklas ir gamyklas, matyt, jame nė ra daug ką pamatyti, tač iau muziejuje buvo stebė tinai daug rusų , daugiausia su vaikais, kurie su neį tikė tinu dž iaugsmu. vairo“ didelį turistinį lainerį „Travego“ ir aplinkai nekenksmingą š iukš liavež į . Bū damas dvylikos už tiek beprotiš kai graž ių maš inų , surinktų į vieną vietą , tikrai parduoč iau savo gimtinę su gabalė liais.
Taip pat patekome į meš kų parodą . Taip, taip, meš kos. Jis buvo į sikū rę s centrinė je miesto aikš tė je ir vadinosi „Tolerancijos menas“. Bič iuliai lokiai.
Vieš butį radome per internetą , dar kartą nustebę , kad Europoje lengva už sisakyti. Už teko paskambinti administratorei ir padiktuoti kredito kortelė s numerį . Graff Zeppelin pasirodė graž us vieš butis puikioje vietoje. Vakarieniavome vieš buč io restorane, kur ragavau bene geriausią alų per visą kelionę , turiu pripaž inti, kad vokieč iai alų virti moka, tai buvo kelis kartus iš bandyta į vairiuose š alies restoranuose.
Kelias į Rostoką truko visą kitą dieną , nors niekur neskubė jome ir sustojome kelis kartus, taip pat ir nuostabiame kaimo restorane, nusukdami nuo kelio už poros kilometrų . Patarsiu, jei nori paragauti tikro maisto, kad ir į kokią Europos š alį keliautum, nevalgyk degalinė se ir kavinė se palei greitkelį . Ten, kaip taisyklė , jie parduoda arba pusgaminius, arba tiesioginį greitą maistą.
Geriau sekite ž enklą pas kokią vietinę merginą , o prie į ė jimo į jį garantuotai atsiras jaukus restoranė lis, kuriame padavė ja ir pilnaverč iai namuose bus maloni jauna panelė , kuri nesupranta jokios kalbos, iš skyrus savo gimtą ją tarmę . daž niausiai gamino maistą . Š tai viename iš š ių restoranų pavakarieniavome pakeliui į uostą.
Rostokas mus pasitiko artė janč iu uraganu ir labai punktualiais estais, kurie tris valandas vė lavo į sė sti į keltą . Leiskite paaiš kinti visos š ios gė dos priež astį : grį ž dami nespė jome nusipirkti bilietų į FINNLINES keltą , viskas jau buvo už sakyta (nors keltas buvo už sakytas beveik prieš du mė nesius iki kelionė s pradž ios) ir kaip bū tina priemonė , mums pasiū lė plaukti TALLINK keltu. Mū sų nuomonė tokia, kad „Tallink“ neprilygsta „Finnlines“. Nei paslaugų kokybė s, nei kelto į rangos lygio atž vilgiu.
Nors estai ir stengiasi parodyti geranoriš kumą , rusams vis dar ž iū ri atsargiai, TALLINK SUPERFAST IX laive neliko nė pė dsako suomiš ko komforto. Atviro denio su staliukais nera, baruose kainos didesnes, bufetas prasč iau organizuotas, pasiimk bent jau tai, kad kelionė s metu tau neuž sako staliuko (keltas didž iulis, nebus už tenka visiems), bet keleiviai paskirstomi jiems atvykus į valgomą jį . Dė l to kartais tekdavo laukti eilė je norint susė sti valgyti, o stalai daž niausiai nespė davo iš naujo serviruoti ir valgymo procesas virsdavo tikra kanč ia, o ne malonumu. Be to, bilieto kaina, nors iš esmė s buvo maž esnė.100 eurų , tač iau salonas kartais ir plotu (7 kv. m. vietoj 16 FINNLINES) ir aptarnavimo kokybe nusileido suomiš kam. , kaip sakiau, buvo ž emesnis.
Be to, laivas labai dreba, prie kajutė s lango buvo kaž koks liukas, kurį , girdė damas laukinį elektros variklio garsą , jū reiviai kas pusvalandį atidarydavo / už darydavo. Apskritai į spū dis nebuvo itin malonus. Pastebė siu tik vieną neginč ijamą kelto TALLINK pliusą , kuris galiausiai neleido numirti iš nuobodulio laive, tai nemokamo Wi-Fi interneto buvimas salone visos kelionė s metu. Dauguma vieš buč ių , beje, teikia ir nemokamas bevielio interneto paslaugas, tiesa, tik vieš ose erdvė se, tač iau Helsinkyje ir Amsterdame tinklas buvo net kambariuose, už ką ypatinga ač iū vieš buč io administracijai.

Suomija: Mes esame namuose. Š i mintis aplankė mus visus vos iš lipus iš estų laivo borto ir į plaukus į Suomijos ž emę . Po dvejų metų iš eilė s lankydamiesi š ioje graž ioje maž oje š iaurinė je š alyje, mes tyliai sugebė jome ją į simylė ti iki š irdies gelmių . Viskas č ia buvo paž į stama, aiš ku, paprasta.
Ž monė s mums nuoš irdž iai š ypsojosi, man atrodė , kad jie yra labai lojalū s mū sų tautieč iams, nors tai suprantama, rusų turistai palieka daug pinigų Suomijoje, o jų nemylimas yra kupinas nelaimė s š alies turizmo pramonei.
Š į kartą kotedž as buvo į sikū rę s Š iaurė s Karelijoje, netoli Nurmes miestelio (NURMES), į kurį nuolatos eidavome apsipirkti. Vė lgi, gamtą paliksiu be komentarų , nes ji yra graž i ir verta pamatyti gyvai. Nuostabus ež ero pavirš ius, atspindintis virš miš ko besileidž ianč ios saulė s atspindž ius, vis dar iš likę s mano atmintyje. Kaip ir kitur Suomijoje, ež ere daug ž uvies, tai tikrai nedė kingas darbas jas pagauti nuo kranto, š nipinė jome vietinius „vietinius“ nuostabų bū dą „traluoti“ ež erą spiningu, paleidž iant masalą . iš motorinė s valties apie trisdeš imt metrų ir judant nedideliu greič iu.
Taip pavyko sugauti nedidelę lydeką ir daug neblogų eš erių , porą kartų iš krito labai didelė ž uvis, labai norė jau pagauti upė takį , bet masalo nepaė miau. Esame ne profesionalū s ž vejai, o mė gė jai.
Ramybė , su kuria gyvena Suomija, rusą stebina neį tikė tinai. Dalykai, kurie daž niausiai pasitaiko suomiams, rusams, atrodo, yra kaž kas neį prasto. Pavyzdž iui, kaip iš laikyti kotedž ą , esantį.500 metrų nuo judraus greitkelio, be jokių grotelių ant langų . Kodė l pirmą dieną , kai buvome, nebuvo pavogti ž vejybos į rankiai, palikti ant stalo š alia namo visam gyvenimui namelyje, ir daug kas.
Mintis nuvaž iuoti iš Nurmes į Tamperę suplanuotam apsipirkimui pasirodė neperspektyvi, atstumas per didelis.
Malonių ž monių , raš anč ių atsiliepimus apie keliones internete, dė ka, ten skaitome, kad už š imto kilometrų nuo mū sų gyvenamosios vietos yra nedidelis, bet visais atž vilgiais labai vertas Kuopio (KUOPIO) miestas. Gyventojų yra tik apie 8000 ž monių , o visą centrą sudaro didž iuliai prekybos centrai, kuriuose parduodama viskas – nuo ​ ​ dantų š epetė lio iki pirmaujanč ių pasaulio gamintojų drabuž ių . Dė l daiktų kokybė s abejonių nekyla, suomiai š iuo klausimu yra itin skrupulingi, galiu pasakyti, kad trys poros sportbač ių , pirktų prieš metus iš pardavimu Lahtyje (LAHTI) už.20 eurų už porą , yra avė ti puikiai ir turi. net niekur nedė vė ta. Tai byloja apie aukš č iausią Suomijoje parduodamų daiktų kokybę , net ir provincijose. Negalė jome palyginti kainų su Helsinkiu, nes nespė jome aplankyti sostinė s parduotuvių , iš manantys ž monė s raš o, kad provincijoje viskas pigiau, nepaisant to, kad kokybe nenusileidž ia. Mes tikrai su tuo sutinkame.
O Kuopio mieste yra puikus ž uvies restoranas SAMPO, kuriame visas valgiaraš tis susideda iš septynių patiekalų ir visi jie pagaminti iš seilių . Buvome du kartus, važ iavome specialiai paragauti visų septynių patiekalų , ko pasekoje iš bandė me š eš is ir negalė jome pasakyti, kuris skanesnis, visi ruoš iami pagal senus receptus (restoranas labai senas, matosi) ir neį tikė tinai skanu. Alų patiekia ir bokaluose, kurie sovietmeč iu buvo kiekvienoje už eigoje, o dabar kaž kur dingę , nostalgija. Vakare sunku rasti laisvą staliuką , restoranas než ino problemų su lankytojais, nepaisant meniu trū kumo ir primityvios atmosferos. Kaip vietinė egzotika, bū tinai apsilankykite, nepasigailė site.
Deš imt dienų ež ere
griūti