HC Hotel Magec 4*

Viskas bū tų gerai, jei vieš butis bū tų pastatytas kaip trijų ž vaigž duč ių . Bet už.4 **** jis tiesiog netraukia. Nors, ž inoma, nuostabus personalas, vieta ir š is jaudinantis Vokietijos ir Austrijos pensininkų pasibuvimas vakarais bare su gyva muzika ir š okių pamokomis. Na t... →aip, Wi-Fi kambariuose visai negaunamas, o fojė mokamas ir labai lė tas.
griūti

Ten.
Salose buvome pirmą kartą , tad š ia prasme nė ra su kuo lyginti, bet jau buvome Ispanijoje (Kosta Bravoje), likusieji ir ten, ir ten iš ė jo labai gerai. Na, o pirmas į spū dis – š eš ių valandų skrydis. Skridome su 5.5 metuku vaiku, bijojome, kad jam bus sunku. Bet ne, ž mogus buvo u... →82; siė mę s skaitymu, situacijos tyrinė jimu, ž aidimais. Transaero, su kuriuo skridome, padovanojo vaikiš ką rinkinuką su pieš tukais ir są siuvinį su į vairiomis mį slė mis, tad vaiko laisvalaikis pavyko. Atvykę akimirksniu praė jome besiš ypsanč ius pasininkus, gavome lagaminus, radome savo „nataliturovič ius“. Tada, deja, jie ilgai laukė (valandą su centu), kol visas autobusas buvo pilnas. Man tai nelabai patiko, nes visi jau buvo iš sekę . Važ iavome iš salos pietų į š iaurę , 120 km į veikė me per valandą – pagarba vairuotojui ir praš matniam keliui. Vieš butis greitai gavo raktus, tada iki restorano teko laukti 40 minuč ių – gidė Emma paaiš kino, kad padavė jai mums ruoš ia š altą vakarienę . Vė lgi, nepatiko: skrydž iai į Tenerifę , nors ir už sakomieji, buvo reguliarū s (atsipraš au už kalambū rą ), skrydis nevė lavo, o vieš buč io personalui mū sų atvykimas nebuvo staigmena, galė jo pasiruoš ti.
Restoranas.
Vė liau restoranas ne kartą nuvylė : 14 dienų karš ti pusryč iai buvo ta pati š oninė ir kiauš inienė (kiauš ienė ), vaiką apė mė iš bė rimas, suaugusiems tiesiog gabalas gerklė je. Vakarienė s taip pat ne itin dž iugino: daž niausiai moliū gų sriuba, gruzdintos bulvytė s ir mė sa ar ž uvis. Virė jai nesilaikė ceremonijos su jautiena ir ž uvimi: troš kindavo iki troš kinio ar bulvių koš ė s. Su kiauliena jiems sekė si š iek tiek geriau. Kartais bū davo ir ė rienos, bet nieko apie tai negaliu pasakyti – man nepatinka. Vaisiai – daugiausia obuoliai ir bananai, kaž kada buvo arbū zas, neskoningos papajos ir medinė s kriauš ė s – 5 kartus, 3-4 kartus – vynuogė s ir slyvos. Desertus reprezentavo ledai (ne kartą atš ildyti ir už š aldyti), taip pat drebuč iai ir putė siai. Apskritai badaujant ant tokio maisto kojų nepatiessi, bet tai, mano nuomone, neatitinka restorano lygio. Blaneso mieste (Costa Brava) 3* vieš butyje „Esplendid“ buvome pamaitinti daug skaniau, nors kiaulienos nebuvo (vieš butis priklauso arabams).
Vieš butis.
Pats vieš butis neblogas, kambariai valomi kasdien, rankš luosč iai keič iami, lova (net paklota) perklota. Patalynė s keitimo grafiko neskaič iavome, bet atrodo, kad per 2 savaites buvo trys kartai (netikslu, nes porą kartų atsisakė me valyti). Danijos parke gyveno visi rusai ir ispanai, o Mahek korpusas, mano nuomone, buvo atiduotas britams ir kitiems vokieč iams. Bet ne tai, kad jiems labiau pasisekė . Pas mus buvo du vidutinio gylio baseinai ir didelė š ilta sū kurinė vonia ant stogo, o pas juos vienas š altas ir negilus baseinas + neveikiantys „laukeliai“ mini golfui.
Vadovas.
Man patiko gidė Emma. Ekskursijų ji per daug neprimetė , kaip kartais bū na su vieš buč ių gidais, iš karto iš dalijo lankstinukus su iš samiu autobusų marš rutų apraš ymu, lankytinomis vietomis, bilietų kainomis ir kitais dalykais. Ji noriai sprendė visus turistų ir vieš buč io darbuotojų kylanč ius klausimus, rezignuotai iš vertė viską , kas buvo už duota, apskritai negailė jo savo pareigų . Geras vadovas, turime ką (tiksliau, su kuo) palyginti.
Vandenynas.
Vandenynas, ž inoma, yra stebuklas! Spalva, kvapas, galia. Iš pradž ių Atlanto vanduo atrodė š altas, bet greitai priprato. Kai kuriomis dienomis jaudulys buvo toks, kad plaukti iš vis buvo neį manoma – tada ganydavomė s prie kranto, ragaudami ekstremalų š urmulio didž iulė se bangose. Kituose jie plaukė , siū bavo ant bangų ir nardė . Puerto de la Kruze paplū dimiai yra smė lė ti ir akmenuoti, tač iau atokiau, beveik po pač iu Loro parku (ž vė rynas, botanikos sodas ir delfinariumas kartu) yra paplū dimys su smė lio smė liu. Ten ir nuė jome. Pač iame š io paplū dimio gale, už natū ralaus akmens tvoros, plyti maž ytė lagū nė lė , kurioje bangų beveik nė ra, o maudytis gali net maž as vaikas. (Virš š ios lagū nos yra du nedideli restoranė liai su naminiu maistu. Kairė je yra skaniausi mieste kalmarai ir ant grotelių keptos krevetė s, o sangrija kaž kodė l patiekiama be citrinų vaisių . Manau, kad ir antras restoranas yra geras, bet mes ten lankysimė s maistas ten 2-3 eurais pigesnis nei centre).
Aplankė me ir dirbtinius ež erus su sū riu vandeniu. Į ė jimo mokestis: 3.5 euro suaugusiam, apie pusantro – vaikui. Skė tis - 1.5 euro. Ten viskas š varu, turkio spalvos vanduo, palmė s, gultai sandė lyje, duš ai, tualetai, kavinė s, tiltai, grotos, apskritai graž u ir kultū ringa. Bet baseinai per maž i, o ir vieną kartą viską pamatyti mums už teko. Š ią vietą derė tų nepamirš ti tiems, kam nesiseka su oru, su bangomis.
Kelionė s.
Ten galima daug keliauti – važ iuoti automobiliu, nusipirkti ekskursijų , aplankyti kitas salyno salas ir t. t. Važ iuoti tikrai negalė jome, bet savarankiš kai (autobusu) patekome į Loro parką (nuostabū s banginių ir delfinų , mielų papū gė lių ir kitų gyvū nų pasirodymai), į Pueblo Chico miniatiū rų parką (labai rekomenduoju ir suaugusiems, ir vaikams - visi vaizdai padaryti masteliu 1:25, viskas aiš ku ir labai, LABAI tikroviš ka) ir du kartus į salos sostinę - Santa Cruz de Tenerife. Ten, prisipaž į stu, vieną dieną praleidome milž iniš koje vietinė je universalinė je parduotuvė je El Corte Ingles (5 suknelė s, 3 poros batų , ž aislai vaikui ir daž ymas), bet antrą dieną buvo skirta istorinių vietų tyrinė jimui ir ž ygiams. Gerai, kad po Pueblo Chico pasivaikš č iojome po sostinę : lankytinos vietos buvo „atpaž intos“ daug greič iau, o minimalią reikiamą informaciją (statybos metai, architektas, koks nors į domus faktas) suž inojome iš „Pueblochikovsky“ vadovo rusų kalba.
Vertimo sunkumai. Kalba. Kaip ir katalonai, Kanarų gyventojai nenori mokytis kitų kalbų , iš skyrus savo gimtą ją . Viskas jums bus paaiš kinta gestais ir š ypsenomis, prieš iš vykdami į kitas š alis galite drą siai pamirš ti anglų kalbą . Naudingesnė ispanų -rusų kalbų są siuvinė . Mes palikome savo namuose. . . ir be jo puikiai apsiė jome.
Atgal.
Skrydis atgal buvo labai naktį ir nebuvo lengvas. Į lė ktuvą pasiimkite š iltus drabuž ius – antklodė nepadeda. Stiuardesė s ir stiuardesė s š į kartą buvo nepatyrusios ir triukš mingos, visas š eš ias skrydž io valandas kaž ką neš ė , riaumodami keitė , gana garsiai kalbė jo, apskritai neleido miegoti. Pasų kontrolė je mus pasitiko nedraugiš kais ir niū riais veidais – pirmasis nemalonus Tė vynė s linktelė jimas. Manau, kad mū sų pareigū nai turė tų š ypsotis, kaip McDonald's. Jų nesumaž ė s, bet ž monė s patenkinti. . . Bagaž ą gavome daugiau nei valandą , be to, vienu konvejeriu buvo aptarnaujami daiktai iš mū sų ir Kazachstano skrydž ių . Atė jo laikas, laikas mū sų oro uostams ką nors pakeisti savo darbe.
griūti