Kaip apž valgos epigrafą , norė jau padaryti seną politiš kai nekorektiš ką anekdotą apie slavų turistą , atvykusį į Estiją : -) („Rusakalbis atvyksta į Estiją . Jis pristabdo privatų prekybininką . Vairuoja vietinis. Turistas klausia: - Ar toli nuo Talino? - Nyet, nye toli.... → - Taigi aš atsisė du? - Sė skis.
Jie eina, kartais, valandą , Talino nesimato. Turistas: Klausyk, ar taip toli iki Talino? – Dabar jau toli... “).
Tač iau č ia yra bent 2 klaidingos nuomonė s.
1) Tiesą sakant, jis yra netoli nuo Talino: 1 valanda 40 minuč ių kelionė s lė ktuvu, pavyzdž iui, „Estonian Airlines“.
2) Visi miesto gyventojai, su kuriais teko bendrauti (net ir jaunuoliai iki 20 m. ), puikiai supranta rusų kalbą , nors iš pradž ių bendrauti tik tam atvejui pradė jau nuo frazė s "Ar tu kalbi rusiš kai? "
Dabar apie kelionių už raš us.
Kaip ir sakiau, į Taliną racionaliausia atvykti lė ktuvu. Autobusų maratono gerbė jams – kursuoja autobusai (į vairių firmų ), važ iuojantys apie 20-22 val.
Tiesioginio gelež inkelio ryš io tarp Ukrainos ir Estijos sostinių istoriš kai nebuvo (net prie SSRS – tik pasikeitus Vilniuje ar Rygoje).
Priartė ję prie miesto pro lė ktuvo langą , neabejotinai mė gausitė s miesto panorama prie jū ros, kur harmoningai kontrastuoja senovinių pastatų bokš tai ir daugiaaukš tis komercinis nekilnojamasis turtas, apsuptas miš ko, kuriame tyvuliuoja gana didelis gė lo vandens ež eras. . Oro uostas yra miš ko pakraš tyje ir neabejotinai pajusite skirtumą aplinkiniame ore, ypač po smogo, kurį jautė te prieš porą valandų prie į važ iavimo į Boryspilį...Nepasakysiu, kokia vieš a transportas vyksta į oro uostą , nes mū sų Grupė turė jo pervež imą autobusu. 15 minuč ių iki miesto centro nuo oro uosto, 25 minutė s iki vieš buč io.
Talino centras (bū tent administracinis, o ne senamiestis) yra labai savotiš kas, statytas 1940-1950 m. , tač iau č ia gana daug privač ių.2 aukš tų dvarų , daugiausia medinių . Bū tent jose į sikū rusios už sienio valstybių , tarp jų ir Ukrainos, ambasados.
Pats vieš butis yra praktiš kai uoste, 300-400 m nuo į monė s keltų terminalų , kurių pavadinimas iš dalies sutampa su vieš buč io pavadinimu: „Tallink&Silja Line“.
Vieš buč io paskirtis iš plaukia iš jo pavadinimo: verslo susitikimai ir atpalaiduojanč ios atostogos. Vieš butyje yra kelios skirtingos talpos konferencijų salė s, o beveik iš salė s galima patekti į didž iulį SPA centrą . Kambariai š varū s, normalaus dydž io, visa į ranga nauja, naujas pastatas ar ne - negaliu pasakyti, gal vieš butis buvo restauruojamas. Vieš buč io ypatumas – labai ilgi koridoriai, kuriuose į sijungia foninis apš vietimas, po tam tikro laiko keič iantis spalvą.
Vieš butyje yra restoranas (š vediš kas stalas, labai į vairus), keli barai. Vestibiulyje yra 2 kompiuteriai su nemokamu internetu, yra bagaž o saugykla. Personalas laisvai kalba anglų ir rusų kalbomis, draugiš kas. Š alia vieš buč io esanč iame pastate (atskiras į ė jimas) yra kavinė su karš tų pirmų jų patiekalų furš etu.
Už.4, 50 E - neribotas priė jimų skaič ius, apie 10 skirtingų sriubų iš skirtingų pasaulio virtuvių.
Prieš ais vieš butį yra „SadaMarket“ parduotuvė (manau, kad pavadinimas kilę s iš miesto zonos – „Sadaama“).
Bet kainos ten didelė s, tikriausiai dė l to, kad jis yra arč iausiai uosto ir skirtas turistams, atvykstantiems iš keltų ir kruizinių laivų . 10 minuč ių pė sč iomis (aplenkiant į lanką stovinč iu „piratų “ laivu) yra didelis mega turgus „Rimi“ su geru asortimentu, kainomis ir vietinio prekė s ž enklo „Kalev“ š okolado butikas.
Jeigu jus domina apsipirkimas dideliu mastu, tai centrinis miesto (Viru) prospektas yra vieno aukš to prekybos centras (daugiaaukš tis prekybos ir biurų pastatas, neį manoma nepastebė ti). Apsipirkimo ypatybė (galima tik Viru) perkant galimos nuolaidos (daiktui nuo 200 E perkant nukrenta 15-25 E, o tai dar nė ra Tax-Free), bet kainos europietiš kos, gamintojai ir prekių kokybė panaš i.
Suvenyrus geriausia pirkti senamiestyje, yra daug suvenyrų parduotuvių , ypač Rahukohtu gatvė s rajone. Pagrindinis suvenyras – gintaro dirbiniai, pasirinkimas didž iulis, kiekvienam skoniui ir biudž etui (nuo 30 E).
Vieš asis transportas.
Atstovauja autobusai, troleibusai ir tramvajai. Mikroautobusų kaip klasė s nė ra : ). Net projekte metro nė ra (50.000 miesto, matyt, nereikia, nors Europa ž ino kitus atvejus). Bilieto kaina yra 0.80 E (jei perkate bilietą ne transporto priemonė je – jie parduodami spaudos kioskuose) arba 1.60 E (jei perkate iš vairuotojo).
Aikš telė s stotelė se ilgesnė s nei pas mus (vairuodamas vairuotojas bilietų neparduoda), bet transportas važ iuoja dideliu greič iu, nes autobusams ir troleibusams specialiai skirta pirma juosta. Yra neribotas parai (24 val. nuo kompostavimo momento), kaina 4 E.
Nuo 2013 metų pradž ios Talino administracija planavo vieš ą jį transportą padaryti nemokamu (saugoma iš miesto biudž eto), tač iau kaip baigė si š i iniciatyva, než inoma.
Atrakcionai.
Dauguma jų susitelkę senamiestyje – ant kalvos už tvirtovė s sienos su bokš tais. Iš kur atsiveria nepakartojami vaizdai į pajū rio miesto dalį . Senamiestis yra pė sč ių jų zona, iš imtis daroma tik turistiniams „traukinukams“. Didž ioji dalis turistų yra rusakalbiai ir, kaip bebū tų keista, italai. Japonijos ir Kinijos atstovų nematyti.
Centrinė senamiesč io aikš tė (kur Rotuš ė su „Senuoju Tomu“) ir daugybė restoranų , kaž kodė l priminė centrines Lenkijos miestų aikš tes. Senamiestyje yra ir Ukrainos pė dsakas – Ukrainos graikų katalikų baž nyč ia.
Iš lankytinų vietų už senamiesč io - parkas "Kadriorg", pasiekiamas tramvajumi iš centro, parkas graž us, bet labai maž as. Netoliese yra Estijos prezidento rezidencija. Netoli parko yra Modernaus meno muziejus (bū dingas aukš tų jų technologijų pastatas). Taip pat krantinė (nuo jachtklubo iki miesto centro, pro Piritos paminklą - apie 2.5 km), ideali vieta pasivaikš č iojimui ir važ inė jimui dvirač iu bei sportui miesto gyventojams.
Taline yra ir modernių kvartalų (Dainavimo lauko zona – rytinė miesto dalis). Namai statomi pagal Vakarų Europos projektus, tarp jų ir vadinamieji „kondominiumai“.
Nė ra prasmė s daug kalbė ti apie Estijos kulinariją , nes.
š i tema visiš kai atskleista atitinkamoje LaFifa apž valgoje. Nuo savę s tik pridursiu, kad virtuvė Estijoje labai mė singa.
Kultū ra.
Talino centras š varesnis nei Kijevo centras – tikrai. Ž monė s tikrai mandagesni. Š alis nuo pat nepriklausomybė s atkū rimo momento (vos keliomis dienomis anksč iau nei mes – Estijos Nepriklausomybė s diena minima nuo 1991 m. rugpjū č io 20 d. ) siekė Europos, beveik visiš kai integravosi į Europos civilizacines struktū ras (Europos Są jungą , euro zona, Š engenas).
Nors kitų Rytų Europos š alių problemos nepagailė jo š ios Baltijos respublikos, darbo migracija, pirmiausia į Airiją ir Skandinavijos š alis, yra gana reikš minga.
griūti